Ateities komitetas: viešasis sektorius turi aktyviau naudoti „GovTech“ sprendimus savo veikloje

2022 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

„GovTech“ – naujausiomis technologijomis grįstų, inovatyvių sprendimų naudojimas viešajame sektoriuje – Lietuvoje vis dar yra nepakankamas. Pasigendama viešojo sektoriaus institucijų lyderystės, siekiant ieškoti ir naudoti inovatyvius sprendimus savo veikloje, taip pat trūksta aiškios viešojo sektoriaus institucijų subordinacijos inovacijų plėtros srityje. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai nesiimant lyderystės, o viešojo sektoriaus institucijoms pritrūkstant žinių apie „GovTech“ teikiamą perspektyvą ir naudą, Lietuvos viešasis sektorius savo veikloje vis dar neišnaudoja technologijų ir inovacijų pasitelkimo potencialo.

„Turime kalbėti apie „GovTech“ ekosistemą ir sukonstruoti jos architektūrą“, – pabrėžė Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata. „GovTech“ ekosistemos pagrindiniai tikslai turėtų būti inovatyvūs sprendimai, teikiant viešąsias paslaugas piliečiams bei piliečių įtraukimas į viešąjį valdymą – akcentavo komiteto pirmininkas.

Seimo Ateities komitetas balandžio 15 d. nagrinėjo klausimą „Viešojo sektoriaus strateginė perspektyva“. Kartu su Vyriausybės kanceliarijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovais bei kitais posėdžio svečiais buvo diskutuojama apie „GovTech“ naudą ir perspektyvą viešajame sektoriuje, aptariama, kaip reikėtų didinti „GovTech“ žinomumą ir naudojimą, su kokiais iššūkiais susiduriama.

„GovTech“ gali padėti spręsti tiek politikos formavimo, tiek politikos įgyvendinimo ar vidinius viešojo sektoriaus procesų iššūkius. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros projekto „GovTech laboratorija“ vadovė Arūnė Matelytė įvardijo pagrindines riboto „GovTech“ naudojimo viešajame sektoriuje priežastis – nepakankamą bendradarbiavimo kultūrą ir gebėjimus, taip pat ribotą eksperimentavimo ir inovacijų kultūrą ir gebėjimus bei resursų (žmogiškųjų ir finansinių) inovacijoms trūkumą.

Šių dienų visuomenė turi vis didesnius lūkesčius greitam ir patogiam viešųjų paslaugų gavimui, efektyvesniam komunikavimui su viešosiomis institucijomis, pasitelkiant naujų technologijų sprendimus. Dėl šių priežasčių ne tik verslo subjektai, bet ir viešasis sektorius turi siekti savo veikloje ieškoti inovatyvių sprendimų bei pasitelkti technologinę pažangą savo veikloje. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis akcentavo, kad didėjantys visuomenės lūkesčiai ir technologinė pažanga skatina ir viešojo sektoriaus pokyčius. E. Čivilio nuomone, lėtą viešojo sektoriaus perėjimą prie „GovTech“ lemia ne maži resursai, o inovacijų pasitelkimo kultūros nebuvimas viešojo sektoriaus institucijose bei įsisenėję ir neatnaujinami įstaigų veiklos modeliai. Pažymima, kad reikia didinti institucijų gebėjimus ieškoti ir pasinaudoti naujomis, moderniomis technologijomis ir didinti institucinę inovacijų kultūrą.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl viešosios įstaigos, vykdydamos viešuosius pirkimus, vis dėlto neperka „inovatyviai“, nes tai yra papildoma našta institucijoms, reikalaujanti didelių resursų ir darbo, todėl institucijos renkasi lengvesnį kelią – akcentavo Ministro Pirmininko patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius. „GovTech“ neturėtų būti tik retas, pavienių entuziastų palaikomas reiškinys viešajame sektoriuje, tai turėtų tapti jo kasdienybe.

Seimo Ateities komitetas dar tęs diskusijas dėl viešojo sektoriaus strateginių perspektyvų ir naujų technologijų bei inovacijų naudojimo galimybių.

Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti ir „Youtube“ kanale Atviras Seimas.

Pranešimą paskelbė: Nerijus Vėta, Lietuvos Respublikos Seimas