Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Ar norime tapti dirbtinio intelekto kūrėjais?“

2022 m. spalio 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Ateities komitetas, tęsdamas kritinių technologijų svarstymus, išskyrė prioritetus, kurie užtikrintų Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) proveržį ir siūlo jau dabar koncentruotis į: DI kūrėjus ir tiekėjus, tvarią kokybiškų duomenų ekosistemos kūrimą; DI pritaikymo skatinimą tradicinėse pramonės šakose; nacionalinių talentų potencialo paiešką ir stiprinimą, išorės žmogiškojo kapitalo, investicijų pritraukimą; švietimo ir mokymo sistemų pritaikymą naujųjų technologijų iššūkiams.

Pradėdamas spalio 7 d. posėdį Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) DI reglamentavimo koncepcijos gyvybingumas, DI politikos susitarimai darosi vis sudėtingesni dėl teisėkūros pasiūlymų ir reguliavimo šioje srityje bei siekio maksimaliai išnaudoti šios technologijos galimybes, kartu išsaugant pagrindines žmogaus teises ir vertybes. DI politikos atsakomybė paprastai pasiskirsto keliose politikos srityse ir valdymo lygmenyse: tai atspindi didėjantį skaitmeninės politikos priemonių sudėtingumą ir persipynimą – tai gali paaštrinti DI politikos koordinavimo ir nuoseklumo problemas.

Posėdyje dalyvavęs „Infobalt“ administracijos ES ir tarptautinių santykių vadovas Virgilijus Dirma pabrėžė, kad reikia iš naujo įvertinti Lietuvos galimybes derinant savo pozicijas dėl ES DI reguliavimo, kad būtų panaudoti šalies santykiniai pranašumai ir išsaugomi jos interesai, kadangi naujausios technologijos tampa pagrindiniu konkurencijos varikliu.

Teisės mokslininkas dr. Paulius Pakutinskas atkreipė dėmesį, kad ,,Kurk Lietuvai“ komanda padarė didžiulį darbą, pateikdama konkretų veiksmų, kurių reikia norint sukurti palankią aplinką DI technologijoms, planą. Esminis klausimas, kas tęs pradėtą darbą, kas ir kaip jį įgyvendins, kiek dirbtinio intelekto ambicijų ir plėtros mes norime matyti Lietuvoje. Dauguma posėdyje dalyvavusių pranešėjų pastebėjo, kad Lietuvoje trūksta centralizuotos institucijos, kuri ne tik puoselėtų DI ekosistemą, plėstų tarptautinius ryšius, bet ir atliktų pagrindinį vaidmenį palaikant intervenciją, kad galėtų įveikti iššūkius, su kuriais susiduria su DI susiję verslai, ypatingą dėmesį skiriant startuoliams, skatinant verslumą ir kuriant aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

Kalbėdamas apie ES DI reguliavimą, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka pabrėžė, kad Lietuvai dabar svarbiau apsispręsti, į ką koncentruotis, kadangi DI naudotojai ilgainiui būsime visi, o didžiausia pridėtinė vertė bus pritraukti į Lietuvos DI ekosistemą tiekėjus ir gamintojus.

Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius; Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina; Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento vadovai Diana Seredokaitė ir Petras Jakavonis; Vyriausybės strateginės analizės centro Strateginės valdysenos dalykinės komandos politikos analitikė Renata Liubinavičė; „Kurk Lietuva“ projekto „Dirbtinio intelekto proveržio skatinimas“ dalyvė dr. Gabija Žemaitytė; Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centro vadovė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė; Lietuvos statistikos departamento Duomenų technologijų plėtros grupės vadovas Tomas Rudys.

Seimo Ateities komitetas, tęsdamas šio klausimo svarstymą rudens sesijos metu, pripažįsta, kad kritinės technologijos per ateinančius dešimtmečius vaidins svarbų vaidmenį formuojant šalies konkurencingumą ir produktyvumą, suteikdamos jų kūrėjams ir naudotojams reikšmingų socialinių, ekonominių ir strateginių pranašumų – iš esmės formuojant Lietuvos visuomenės ateitį. DI yra unikaliai galingas įrankis, kurį mūsų šalis privalo išnaudoti kurdama stabilią, ekologiškesnę, inovatyvią ir įtraukią Lietuvą ateities kartoms.

Seimo Ateities komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija