Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis – už sklandų, resursais paremtą viešųjų duomenų atvėrimą

2021 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis balandžio 26 d. posėdyje diskutavo apie tai, kas yra atviri duomenys, asmens duomenys, pakartotinis asmens duomenų panaudojimas ir koks yra atvirųjų duomenų ir asmens duomenų santykis.

Posėdžio dalyviai gilinosi į atvirųjų duomenų, atvirųjų formatų sąvokas, aiškinosi, kur ta riba, kuri atskiria asmens duomenis nuo kitų atvirųjų duomenų, domėjosi, kaip fiziškai atliekamas duomenų atvėrimas ir duomenų atvėrimą atliekančiais ir tą veiklą prižiūrinčiais specialistais; aptarė priežastis, kurios trukdo pasiekti proveržį atveriant viešuosius duomenis, nes anot pakomitečio nario Luko Savicko, „visko yra, bet rezultato nėra“.

„Rekomenduosime Vyriausybei įvertinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kitų institucijų bei įstaigų situaciją ir ekspertų juose trūkumą. Siūlysime gausinti jų gretas, nes kitaip praeis dar dešimt metų ir vėl būsime toje pačioje situacijoje laukdami proveržio“, – sakė pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas.

Sutarta, kad siekiant duomenų atvėrimo politikos efektyvumo, greitesnio viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo, būtina užtikrinti ir tam tikslui pasiekti reikalingus resursus.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai Egidijus Verenius ir dr. Jevgenijus Tichonovas apibrėžė atviruosius duomenis ir takoskyrą tarp atvirųjų duomenų ir asmens duomenų, pristatė naująją atviruosius duomenis ir jų tvarkymą reguliuojančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (2019-06-20 (ES) 2019/1024) ir bendrajame duomenų apsaugos reglamente apibrėžtus principus, teises ir priemones asmens duomenų tvarkymui.

Pasak pranešėjų, asmens duomenys nėra ir negali būti atvirieji duomenys. Galima kalbėti tik apie asmens duomenų pakartotinį naudojimą laikantis bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtinto tikslų apribojimo principo, tai reiškia, kad jeigu valstybės informacinėje sistemoje asmens duomenys tvarkomi sveikatos paslaugų teikimo tikslais, šie duomenys kitais tikslais, kaip antai mokslinių tyrimų tikslais, gali būti tvarkomi tik su asmens sutikimu arba teisės aktuose nustatytais atvejais.

Diskusijoje dalyvavo Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Registrų centro, asociacijos „Infobalt“ atstovai.

Parengė Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė

Tel. (8 5) 239 6708, el. p.Irina.Jurksuviene@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija